Audiniai – drabužio pagrindas, o audimo menas – vienas seniausių žmonijos kultūros pasiekimų.
Tiesą sakant, tai sudėtinė technologija, susidedanti iš dviejų skirtingų dalių: verpimo – juk be siūlo nebus ir medžiagos – ir audimo. Jau VII tūkstantmetyje pr. Kr. Mesapotamijos gyventojai siautėsi puikios kokybės vilnoniais audiniais. Egiptas garsėjo lininiais audiniais, o kinai nuo III tūkstantmečio pr. Kr. audė ploniausius šilkus. Bėgant šimtmečiams verpimo ir audimo technologijos buvo nuolat tobulinamos, be to, žmonės išmoko medžiagas dažyti. Tad kiekviena epocha turėjo savas tekstilės naujoves, kurias prisitaikydavo tų laikų mados entuziastai, visų pirma valdovai, kilmingieji ir pinigingieji. Vis dėlto brangias medžiagas, tokias kaip aksomas ir brokatas, ir jie naudojo tik ypatingomis progomis, kasdieniams drabužiams nelabai tiko ir gležni audiniai – muslinas, tiulis ar šifonas. Šiokiadieninius apdarus siūdavo iš paprastų vilnonių, medvilninių arba lininių medžiagų.XX amžiaus mada galėjo rinktis iš gausybės įvairiausių medžiagų ir audinių, juk apie 1890-uosius buvo pagaminti pirmieji celiulioziniai dirbtiniai pluoštai, o po Antrojo pasaulinio karo tekstilės rinką užpildo grynai cheminiai pluoštai, gaunami iš anglies, dervos, gamtinių dujų ir naftos. Be to, atsirado begalė mišrių verpalų, susidedančių arba iš kelių skirtingų natūralių pluoštų, pavyzdžiui, vilnos, šilko arba medvilnės ir lino, arba iš natūralių ir sintetinių pluoštų. Tačiau elegantiškos ponios kasdieninėje aprangoje ir ankstesniais, ir šiais laikais dominuoja natūralios medžiagos su labai nedidele sintetikos priemaiša arba visai be jos. Tai ypač pasakytina apie darbui skirtus drabužius, kur neginčijama klasika iki šiolei tebėra ploni ir kiek storesni vilnoniai audiniai, subtilus kašmyras, taurus šilkas ir vėsus linas.

Tekstilės pluoštai

Tai liauni (lankstūs), tam tikro ilgio, mažų skersinių matmenų stiprūs kūnai, iš kurių gaminami siūlai ir kitos tekstilinės medžiagos. Dažnai naudojamos sąvokos:

Plaukelis
Tekstilės pluoštas, kurio ilgis nuo kelių milimetrų iki keliasdešimt centimetrų. Tokio pluošto negalima sudalinti į smulkesnias dalis jo nesuardant. Plaukelių pavidalo yra gamtiniai pluoštai, išskyrus šilką. Plaukeliais galima paversti pluoštų gijas jas sutraukant arba sukarpant. Tokie plaukeliai vadinami štapeliu.

Gija
Pavienis neapibrėžtai ilgas pluoštas. Tokį pavidalą turi cheminiai pluoštai ir šilkas ( gamtinis pluoštas)

Vienagijis siūlas
Siūlas iš vienos ištisinės gijos

Daugiagijis siūlas
Siūlas iš daugiau nei vienos gijos. Dar tokie siūlai vadinami kompleksiniais

Mikropluoštas
Tai labai plonas pluoštas. Jo ilginis tankis mažesnis už 1 dtex (deciteksą)

Techninis pluoštas
Tarpusavyje gamtinėmis medžiagomis suklijuoti luobinių pluoštų (linų, kanapių, džuto ir kt.) plaukeliai. Techninis pluoštas išskiriamas iš augalų stiebų ir vėliau lengvai išskaidomas į plaukelius.
Gamtiniai pluoštai – medvilnė (cotton), linai (flax) , vilna (wool) , šilkas (silk).

Dirbtiniai pluoštai – viskozė (CV) , leocelis (CLY) , acetatinis (CA), triacetatinis (CTA).

Sintetiniai pluoštai – poliamidas (nailonas – (PA)), poliesteris (PES) , elastanas (EL) , elastodieninis (ED) , akrilinis (PAN), chloringasis (CLF) , vilinalinis (PVAL).[/vc_column_text][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Pluoštiniai audiniau skirstomi” tab_id=”1444578693423-d7afe9eb-5f5a”][vc_column_text]
Pagal pluoštą audiniai skirstomi į :
Medvilnius. Šiems audiniams priklauso gryni medvilniniai audiniai ir audiniai su viskozinio trumpo pluošto priemaišomis, su poliesteriniu ar akriliniu pluoštu. Atsparumo susidėvėjimui padidinimui pridedama poliamidinio pluošto. Audžiami ir medvilniniai audiniai su elastanu.

Lininius. Šiems audiniams priklauso lininiai ir puslininiai audiniai. Dauguma puslininių audinių turi medvilninius metmenis ir lininius ataudus. Kiti puslininiai audiniai būna mišrūs: linai su poliesteriu (PES); linai su poliesteriu (PES) ir akrilu (PAN); linai su viskoze (CV) ir poliesteriu ( PES) ir kt.

Vilnonus. Tie audiniai būna grynavilniai ir pusvilnoniai. Pusvilnoniai audiniai būna su medvilne, poliesteriu (PES), vioskoze(CV), lioceliu (CLY), akrilu (PAN). Atsparumas susidėvėti gerinamas įdedant iki 20% poliamidinio (PA) pluošto. Gali būti ir audiniai iš kelių rūšių pluošto. Vis daugiau gaminama audinių su 1- 4% elastano (EL).

Šilkinius. Šių audinių asortimentui priklauso šilkiniai audiniai ir labai nedaug šilkinių audinių su kitų pluoštų priemaišomis.

Cheminių pluoštų. Šiai grupei priklauso audiniai iš dirbtinių pluoštų (viskoziniai, acetatiniai, vario amoniakiniai, lioceliniai), o taip pat audiniai iš sintetinių pluoštų (poliamidiniai, poliesteriniai ir kt.) Čia nemažai nevienarūšių audinių.

Tekstilės pluoštų degimo charakteristikos

Audinių rūšys

Klasikiniai audiniai

Aksomas
Tai pūkinio pynimo audinys, kurio pūkas sudarytas iš šilko verpalų arba iš kompleksinių siūlų. Aksomo pagrindas būna iš šilko ar viskozinių siūlų. Pūko aukštis dažniausiai būna 1,3 mm, bet gali būti iki 2 mm.

Atlasas
Tai atlasinio pynimo blizgantys šilkiniai ir cheminio pluošto audiniai, naudojami puošniems drabužiams. Iš pusšilkinių atlasų gali būti siuvami moteriškos galanterijos reikmenys.

Batistas
Tai ploni vidutinio tankumo drobinio pynimo medvilniniai audiniai iš vidutinio sukrumo šukuotinių verpalų. Batistai merserizuojami. Naudojami palaidinukėms, nosinėms, vaikiškoms suknelėms.

Belseta
Tai šiuolaikiniai audiniai iš mikropluošto, kurių paviršius panašus į persiko žievę.

Brokatas
Šio tipo audiniuose daug blizgančių metalinių siūlų, dažnai jie audžiami stambiaraščiais pynimais. Pavadinimas kilęs iš italų kalbos. Rytuose panašūs audiniai vadinami parča.

Bukle
Tai bendras pavadinimas audinių, išaustų iš fasoninių siūlų. Audinio paviršių dengia įvairios kilpelės bei mazgeliai. Daugiausia tai įvairaus storio vilnoniai audiniai, bet nemažai jų audžiama ir iš cheminio pluošto.

Damasse
Tai blizgantis šilkinis ar cheminio pluošto audinys, kuriame atlasinio pynimo fone išausti įvairus raštai. Kartais šis audinys vadinamas žakardiniu atlasu.

Damastas
Medvilninis stambiaraščio pynimo audinys iš vidutinio storio karštinių verpalų. Damastai iš brangesnės žaliavos merserizuojami. Naudojami staltiesėms, patalynei, moteriškos galanterijos reikmenims.

Diagonalas
Tai tankus medvilninis audinys iš karštinių verpalų, audžiamas ruoželiniu arba diagonaliniu pynimais. Naudojamas specdrabužiams, karinei aprangai. Naujuose šio tipo audiniuose būna poliamidinio pluošto priemaišų. Gali būti ir sintetiniai diagonalai.

Diušesas
Labai blizgantis cheminio pluošto satininio pynimo audinys.

Drapas
Tai stori, dažniausiai grynavilniai audiniai. Labai suvelti, todėl pynimo raštas visai nežymus. Audiniai labai tankūs, todėl nepraleidžia vėjo.

Drobė

Tai bendras lininių ir puslininių drobinio pynimo audinių pavadinimas. Dažniausiai drobės būna nebalintos, balintos ir pusiau balintos.

Drobelė

Drobelėmis vadinami drobinio pynimo medvilniniai audiniai iš vidutinio storio karštinių verpalų. Audiniai tankūs, stiprūs, kietoki. Daugiausiai naudojami patalynei. Kartais drobelė vadinama biaze.

Džinsas
Tai storas ir tankus margaraštis medvilninis audinys. Metmenų siūlai būna tradicinės mėlynos spalvos, o ataudų – nebalinti, natūralios pluošto spalvos. Dažniausiai audžiami metmeniniais ruoželiniais pynimais, gali būti išausti ir kitokiais smulkiaraščiais pynimais. Audiniai įmirkomi specialiu standinančiu apretu. Šiuolaikiniai džinsiniai audiniai gali būti netradiciniai – dryžuoti, languoti.

Eponžas
Tai medvilninis audinys iš dvispalvių fasoninių siūlų. Šiuolaikiniai eponžai audžiami iš cheminių pluoštų siūlų.

Flakone
Tai drapų tipo audiniai. Juos audžiant nutiesiami specialus ataudai, iš kurių vėliau suformuojamas trumpas status pūkas. Pūko reljefas suformuojamas pagal norimą raštą.

Flanelė
Flanelėmis vadinami medvilniniai iš abiejų pusių šiaušti audiniai, kurių ataudų siūlai yra iš storų kočiotinių verpalų. Flanelės audžiamos drobiniu ar ruoželiniu pynimais. Pynimo rašto matomumas priklauso nuo pūko ilgio ir tankumo. Šiuo vardu taip pat vadinami grynavilniai velti vidutinio tankumo minkšti audiniai. Iš jų siuvami paltai, kostiumėliai, šiltos suknelės.

Gabardinas
Šiai grupei priklauso grynavilniai arba pusvilnoniai ruoželinio pynimo audiniai, išausti iš sukrių šukuotinių verpalų. Audiniai labai tankūs, dažniausiai šviesių spalvų, iš jų siuvami vasariniai paltai.

Gelumbė
Tai vilnoniai, rečiau pusvilnoniai audiniai, labai suvelti. Šių audinių paviršiuje esantis pūkas yra pakirptas ir supresuotas iki blizgesio.

GlenčekasŠiuo vardu vadinami audiniai, kurių bendrame melanžiniame fone įaudžiami įvairaus dydžio langeliai.

Gobelenas
Tai stambiaraščiai drabužiams skirti audiniai, primenantys senovinius gobelenus. Šiems audiniams būdingi švelnūs pasteliniai tonai, augaliniai ornamentai. Pasitaiko gamtovaizdžių, gyvūnų atvaizdų.

Grinsbonas
Tai medvilniniai tankus ruoželinio arba laužyto ruoželinio pynimo balinti audiniai iš storų karštinių verpalų. Labai stiprūs, atsparūs susidėvėjimui.

Kartūnas
Tai vienspalvis arba margintas drobinio pynimo medvilninis audinys, išaustas iš vidutinio storio karštinių verpalų. Iš kartūnų siuvamos moteriškos ir vaikiškos suknelės, vyriški marškiniai, patalynė.

Kašmyras
Šiuo vardu vadinami ploni minkšti grynavilniai arba pusvilnoniai audiniai, išausti ruoželiniu pynimu. Naudojami skaroms, skarelėms.

Kloke
Šiuo vardu vadinami šilkiniai ir cheminių pluoštų sudėtingų dvisluoksnių pynimų audiniai. Apdailos metu apatinis audinio sluoksnis susitraukia, išgaubdamas viršutinį. Audiniai naudojami puošniems drabužiams.

Koverkotas
Tai tankūs sunkus ruoželinio pynimo medvilniniai audiniai iš suktų karštinių melanžinių arba dvispalvių verpalų. Koverkoto tipo audiniai gali būti vilnoniai bei pusvilnoniai.

Krepas
Tai dažniausiai vilnoniai ar pusvilnoniai audiniai, išausti smulkiaraščiais krepiniais pynimais. Šių audinių paviršius smulkiai gruoblėtas. Krepiniais pynimais audžiami ir cheminio pluošto bei medvilniniai audiniai.

Krepdešinas
Išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „kinietiškas krepas”. Tai šilkinis drobinio pynimo audinys, kurio metmenys – nesukrūs siūlai, o ataudai – krepinio sukrumo siūlai. Įdomus audinio paviršius gaunamas derinant dešininio ir kairinio sukrumo krepinius siūlus. Pastaruoju metu gaminama nemažai poliesterinių audinių, paviršiumi primenančių krepdešiną.

Krepmarokenas
Išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „marokietiškas krepas”. Tai viskozinio šilko drobinio pynimo audinys, kurio metmenys – nesukrūs siūlai, o ataudai – krepinio sukrumo siūlai. Įdomus audinio paviršius gaunamas derinant dešininio ir kairinio sukrumo krepinius siūlus.

Krepsatinas
Tai šilkiniai atlasinio pynimo audiniai, kurių metmenys iš nesukrių, o ataudai – iš krepinių siūlų. Viena audinio pusė yra lygi ir blizganti, o kita – su krepiniu efektu. Gali būti naudojamos abi audinio pusės. Dabar gaminami gražūs šio tipo audiniai iš poliesterinių siūlų.

Krepšifonas
Tai ypatingai plonas ir lengvas šilkinis drobinio pynimo audinys iš krepinio sukrumo siūlų. Šiuo metu panašūs audiniai iš plonų poliesterinių kompleksinių siūlų vadinami šifonais.

Krepžoržetas
Tai plonas ir lengvas drobinio pynimo šilkinis ar viskozinis audinys iš krepinio sukrumo siūlų. Jis šiek tiek storesnis ir sunkesnis už krepšifoną. Šio tipo audiniai gali būti audžiami ir iš poliesterinių siūlų.

Krešas
Tai viskoziniai arba poliesteriniai audiniai, kurių paviršiuje apdailos būdu sudarytos vertikalios raukšlės.

Lake
Šiuo vardu vadinami audiniai, kurių geroji pusė padengta plonyte blizgančia plėvele. Tai apsiaustiniai, kai kurie puošnūs sukneliniai audiniai.

Lavablis
Tai į krepą panašus sunkus krintantys cheminio pluošto audiniai, gerai plaunami.

Lodenas
Tai vidutinio sunkumo ir sunkus vilnoniai audiniai, labai tankus, velti, stiprūs, šiek tiek blizgantys.

Madapolamas
Šiuo vardu vadinami balinti medvilniniai šiek tiek pastandinti drobinio pynimo audiniai iš vidutinio storio karštinių verpalų.

Markizetas
Markizetais vadinami ploni vidutinio tankumo medvilniniai audiniai, išausti drobiniu pynimu iš sukrių šukuotinių verpalų. Audiniai merserizuojami, iš jų siuvamos plonos vasarinės suknelės.

Marengas
Šiuo vardu vadinami juodi arba tamsių spalvų paltiniai bei kostiuminiai audiniai, į kuriuos įmaišyta balto pluošto.

Matlase
Šiuo vardu vadinami ploni šilkiniai ar cheminių pluoštų stambiaraščių pynimų audiniai.

Milflioras
Išvertus iš prancūzų kalbos tai reiškia „tūkstantis gėlių”. Šiuo vardu vadinami audiniai, dažniausiai medvilniniai, išmarginti įvairiaspalvėmis smulkiomis gėlytėmis.

Mitkalis
Šiuo vardu vadinami nebalinti medvilniniai drobinio pynimo audiniai iš vidutinio storio karštinių siūlų.

Moleskinas
Tai labai tankus sustiprinto satininio pynimo medvilniniai audiniai iš storų karštinių verpalų. Šie audiniai nepraleidžia dulkių, todėl naudojami specdrabužiams.

Muaras
Tai stambiaraščio pynimo cheminių pluoštų audiniai. Jiems budingas banguotų linijų piešinys, kuris dažnai primena medienos raštą. Efektą paryškina blizgančių ir matinių siūlų derinys. Muarinis efektas gali būti gaunamas ir apdailos būdu.

Muslinas
Šiuo vardu vadinami ypatingai ploni ir minkšti drobinio pynimo medvilniniai bei šilkiniai audiniai.

Multinas
Multinai yra storesnį medvilniniai audiniai, kurių išvirkščioji pusė pašiaušta. Audžiami ruoželiniu ar įvairiais smulkiaraščiais pynimais.

OrganzaPlonas gana retas kietas medvilninis arba dirbtinio šilko audinys.

Paletas
Tai audinys ar trikotažinė medžiaga su paviršiuje pritvirtintomis blizgančiomis metalinėmis plokštelėmis.

Panama
Šiuo vardu vadinami audiniai, išausti dvigubu drobiniu {panamos} pynimu. Audiniai būna iš įvairių pluoštų.

Pepita
Šiuo vardu vadinami audiniai, išausti labai smulkiais juodai – baltais ar rudai – baltais langeliais.

Pike
Tai medvilniniai arba dirbtinio šilko vidutinio storio smulkiaraščio pynimo audiniai. Jų gerojoje pusėje matomi dryželiai arba koreliai.

PoplinasPoplinais vadinami ploni medvilniniai arba dirbtinio šilko, dažniausiai viskoziniai audiniai. Jie audžiami drobiniu pynimu, tačiau ataudų siūlai būna pastebimai storesnį už metmenų siūlus. Todėl audinio paviršiuje išryškėja taip vadinamas ripsinis efektas – trumpi brūkšneliai ataudų kryptimi.

Pusaksomis
Tai medvilniniai sudėtingo pūkinio pynimo audiniai. Pūkas lygus, dengia visą audinio paviršių. Pūką sudarantys siūlai merserizuojami.

Ripsas
Tai vidutinio storio gana tankus medvilniniai ir cheminio pluošto audiniai, išausti drobiniu pynimu. Ataudai šiuose audiniuose pastebimai storesnį už metmenis, todėl audinio paviršiuje matomas ripsinis efektas – trumpi brūkšneliai ataudų kryptimi.

Satinas
Tai vienspalviai arba marginti satininio pynimo medvilniniai audiniai. Gali būti išausti ir iš karštinių, ir iš šukuotinių verpalų. Ploni šukuotiniai satinai merserizuojami.

Šanžan
Šių audinių ataudai ir metmenys yra skirtingų spalvų. Kai siūlai yra blizgantys ir išausta drobiniu pynimu, audinys keičia spalvą, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Tokie audiniai naudojami pamušalams ir puošnioms suknelėms.

Ševiotas
Tai nebrangūs, dažniausiai pusvilnoniai ruoželinio pynimo audiniai. Pavadinimas kilęs nuo Didžiosios Britanijos vietovės, kurioje auginamos tam tikros veislės avys. Iš šių avių pusšiurkštės vilnos ir audžiami ševiota.

Škotiškas
Tai daugiaspalviai margaraščiai languoti audiniai. Audžiami ruoželiniu arba drobiniu pynimais. Gali būti medvilniniai, vilnoniai, šilkiniai, mišriapluoščiai.

Tafta
Tai šilkiniai arba dirbtinio šilko tankus drobinio pynimo specialiai sukietinti šiugždantys audiniai. Būna vienspalviai, languoti, su šanžan efektu.

Tikas
Tai medvilniniai labai tankus apretuoti ruoželinio arba drobinio pynimo audiniai, skirti impilams.

Trikotinas
Tai didelė kostiuminių audinių grupė. Šiems audiniams būdingi labai įvairus pynimai – nuo paprastų iki kombinuotų. Dažnai šio tipo audiniai būna melanžiniai, margaraščiai – austi langeliais, dryželiais. Trikotino audiniai dažniausiai būna pusvilnoniai, gali būti medvilniniai. Pastaruoju metu šio tipo audiniai būna ir iš cheminio pluošto.

Tvidas
Tai vilnonis margaraštis dažniausiai paltinis audinys, labai primenantis rankinio darbo vilnonį audinį. Labai populiarus Anglijoje. Iš plonesnių tvidų siuvami švarkai, kostiumai, šiltos suknelės.

Velvetas
Velvetų grupei priklauso medvilniniai sudėtingo pūkinio pynimo audiniai. Šių audinių paviršiuje pūkas yra suformuotas išilgai audinio einančiais dryželiais, kartais langeliais. Dryželių plotis gali būti įvairus.

Velvetonas
Šio tipo audiniai audžiami sustiprintu satininiu pynimu iš storų karštinių medvilninių verpalų. Vėliau šiaušiami, gerojoje pusėje suformuojamas tankus supresuotas pūkas. Šiuo metu plinta kitas šio tipo audinių pavadinimas – diuvetinas.

Viši
Šiuo vardu kartais vadinami audiniai, išausti smulkiais raudonai -baltais ar mėlynai -baltais langeliais. Pavadinimas kilęs nuo Prancūzijos miesto Viši, kurio apylinkėse tokie audiniai plačiai naudojami.