Mes pažįstame moterų, apie kurias sakome: ji turi savo stilių” arba ji ištikima savo stiliui”. Rasti savo stilių, tai – sukurti harmoniją tarp vidaus ir išorės, t. y. to, kuo vilkime, avime, juosime, ryšime, segime, mūvime. Modelį pasirenkame, atsižvelgdamos ne tik į figūrą, veidą, plaukų spalvą, bet pirmiausia į tai, kokią save įsivaizduojame, į ketinimus, su kuriais siejame savo išorę – į norą atrodyti grakščiau, jauniau arba solidžiau, rimčiau. Tačiau mūsų pasirinkimas visada priklauso nuo konkrečios situacijos ir gyvenimo būdo. Juk dažnai nekreipiame dėmesio į madingą ir gražią suknelę, manydamos, jog taip apsirengusią mus gali palaikyti lengvabūde, per daug koketiška ar pretenzinga. Mes suprantame, kad reikia atsižvelgti į kitų žmonių nuomonę, nes jų vertinimą suformavo tam tikros buities sąlygos.
Taigi pasirinkdamos drabužius, juos deriname prie savęs tokios, kokią įsivaizduojame. Ar visada objektyviai save vertiname. Tai priklauso nuo asmenybės. Yra žmonių, kurie save vertina labai kritiškai, o kiti save tiesiog įsimylėję. Vieni taip nevertina savęs, kad būna nepatenkinti ir savo darbais, ir išore, kiti, priešingai, taip patenkinti savimi, kad nepastebi ne trūkumų.
Paprastai kiekvienas žmogus kada nors turi paklausti savęs, kas aš, koks aš? Dažniausiai žmogus anksti įvertina savo išvaizdą ir nustato, ar jis gražus, ar negražus, ar toks, kaip dauguma žmonių. Štai Čia ir praverčia vienintelis tikras kompasas – savęs pažinimas, pasirinkimas to, kas tinka jam, o ne kitam žmogui, nors jis ir būtų laikomas etalonu. Pasikliaukite savimi, savo skoniu, savo vertės pajautimu, atsižvelkite į poreikius. Nepamirškite savo trūkumų, sugebėkite juos paslėpti drabužiais ir netgi paverskite privalumais.
Dažnai kalbama, kad mada padaro skurdžiumi. Paklausykite specialistų ir įsitikinsite, kad tai netiesa. Modeliuotojai nuolat kartoja: mada iš esmės nesikeičia. Jei laikysitės savo stiliaus, tai niekada nenukrypsite ir nuo mados.
Paimkite popieriaus lapą, nubraižykite kelių skilčių lentelę, kiekvienoje skiltyje įrašykite sezono pavadinimą ir surašykite drabužius, tinkamus tam metų laikui ir veiklai (darbui, poilsiui, atostogoms, pobūviui, teatrui, viešnagei ir t.t.). Jūs nustebsite pamačiusios, kad turite viską, ko reikia. Tačiau norite turėti madingą drabužį, beto, sukelti tam tikras kitų žmonių emocijas. Atidžiai apžiūrėkite, ko tikrai trūksta, kurie drabužiai jau padėvėti. Be to, pasvarstykite, ką ir kam galima pritaikyti, ką pataisyti. Peržiūrėkite madų žurnalus, nueikite pažiūrėti demonstruojamų madų ir nuspręskite, kaip galima kitaip sukomponuoti turimus drabužius, kuo papildyti, papuošti, kaip juos modifikuoti. Tada paaiškės, ar reikia siūti naują drabužį ir kokį. Kas perka arba siuva tik reikalingus drabužius, moka juos derinti ir tinkamai dėvėti, visada suspėja su mada. Harmonijos paslaptis – mokėjimas rengtis.
Gražių ir patogių drabužių kūrimas vadinamas modeliavimu. Kaip statybininkai stato namą, taip modeliuotojai iš atskirų elementų kuria drabužio modelį. Pradėdami šį įdomų ir sunkų darbą, pirmiausia turime pagalvoti apie tai, kuriam tikslui, kokiai situacijai kuriame tą modelį, t. y. nuspręsti, kokia jo paskirtis.
Drabužiai tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimo būdu ir darbu, todėl jie turi ne tik netrukdyti, bet ir padėti žmogui dirbti ir ilsėtis.
Kiekvienai konkrečiai situacijai tinka tik tam tikrų formų drabužiai. Darbe žmonės praleidžia didesnę dienos dalį, todėl darbo drabužiams reikia skirti ne mažiau dėmesio negu drabužiams, kuriais vilkime, eidami į teatrą, koncertą ar Naujųjų metų sutikimą. Be abejo, tarnautojo kostiumas turi būti patogus ir praktiškas, padėti žmogui dirbti, jį drausminti, neatitraukti nuo darbo savo detalėmis.
Tačiau kasdieniai drabužiai, atsižvelgiant į profesinę veiklą, turi būti įvairių formų. Kai kurių profesijų žmonių, pavyzdžiui, žurnalistų, televizijos komentatorių, darbas reikalauja puošnesnių drabužių. Kasdieniai drabužiai gali būti įvairūs, šiuolaikiški, bet ne ultramadingi. Juos galima ir papuošti, siūti iš įvairių spalvų medžiagų, bet viską reikia daryti saikingai.
Kasdieniai komplektai, kostiumai ir suknelės ilgai išliks šiuolaikiški, jeigu nebus labai įgrisusių detalių, greitai nusibostančios puošybos. Spalvas reikia parinkti ramias, derančias prie darbo aplinkos.
Pastaraisiais metais labai paplito darbo komplektai. Šiuolaikinį komplektą gali sudaryti sijonas, palaidinukė, liemenė su švarkeliu, bluzonu arba striuke, suknelė su liemene, sarafanas su palaidinuke ir t. t. Visi kasdieniai drabužiai yra daugiausia sportinio stiliaus. Klasikinės suknelės ir kostiumai, papildyti kitais drabužiais, gali keisti savo pobūdį. Griežtų formų palaidinukė klasikiniam kostiumui suteikia dalykiškos išvaizdos, puošni — puošnios. Medžiaga kasdieniams drabužiams parenkama, atsižvelgiant į sezoną, drabužį, darbą ir aplinką. Medžiagą geriausia pasirinkti praktišką, gerai išlaikančią formą, nesiglamžančią, nekeliančią daug rūpesčių. Kasdienių drabužių detalės dažniausiai būna klasikinės ir sportinės,o apdaila – paprasta: klostelės, apvadai, baltos nuimamos apdailos detalės, siauri odiniai diržai arba paprasti puošybiniai peltakiai.
Drabužiai poilsiui laisvesni, palaidesni. Dažniausiai tai yra komplektai. Jie sudaromi įvairiai, atsižvelgiant į situaciją ir individualų skonį. Komplektus paprastai sudaro striukės, striukės bluzonai, striukės švarkai, liemenės, palaidinukės, sijonai ir, žinoma, kelnės. Atsižvelgiant į metų laiką, komplektai poilsiui skiriasi medžiaga, apdaila ir papildomomis detalėmis. Kasdieniai drabužiai būna ramių ir santūrių, o drabužiai poilsiui – ryškesnių, emocionalesnių spalvų. Pastarieji dažniausiai puošiami kontrastingų spalvų medžiagomis, kombinuojami. Šiems sportinio stiliaus drabužiams reikia įvairių sportinių detalių: papečių, antpečių, sudėtingų uždėtinių kišenių. Šių drabužių laisvumą ir spalvingumą turi pabrėžti apdaila: užsegimas spausteliais, sagtys, siuvinėtos emblemos, sporto tematikos simboliniai užrašai.
Puošnūs drabužiai turi puošti žmogų. Jie privalo atitikti savo paskirtį, situaciją, padėti sukurti gerą šventišką nuotaiką. Puošni suknelė arba komplektas – moters puošmena – labiau negu bet kuris kitas drabužis turi atitikti individualias išvaizdos ir charakterio savybes, laikyseną, suteikti kuklumo arba ekstravagantiškumo.
Puošniai suknelei labai svarbu metų laikas. Atsižvelgiant į jį, pasirenkama medžiaga ir būtinos papildomos šventinio tualeto detalės. Jos neturi būti praktinio pobūdžio. Paprastai tik papuošimui naudojamos įvairios drapiruotės, šalikai, siuvinėjimai.
Medžiagos gali būti iš įvairių žaliavų (medvilnės, šilko ir kt.), įvairios gamybos, spalvos, rašto, bet nekasdieniškos. Jos irgi turi puošti.
Modeliuodamos drabužį, visada turime nepamiršti, kam jis skiriamas, nes didelę reikšmę turi ne tik moters išvaizda, bet ir charakteris, amžius. Atsižvelgdama į amžiaus ypatybes, mada siūlo ne tik moderniausius, bet ir saikingesnius, konservatyvesnius, klasikinius drabužius. Jaunos ir lieknos moterys panorėjusios gali dėvėti viską, ką siūlo madų žurnalai. Joms tiks visos formos ir fasonai. Kai figūra ir amžius neatitinka mados idealo, drabužio formą reikia koreguoti. Pasirinktos drabužio formos detalių, spalvos svarbiausia paskirtis — suteikti gražią išvaizdą.
Jaunimo drabužių mados raida yra savita. Jų modeliavimas turi tam tikrų ypatybių. Dar neseniai modeliuotojai jaunimo drabužiais mažai domėjosi. Ir jaunuoliams, ir merginoms jie siūlė tuos pačius “suaugusiųjų” modelius, visiškai neatitinkančius jaunimo charakterio ir gyvenimo stiliaus. Kadangi jaunimo drabužiu modeliavimas reikalauja ypatingo požiūrio, pastarai šiais metais jie buvo išskirti į savarankišką grupę. Šių dienų jaunimo drabužiai turi žaismingumo, padeda išryškinti jaunuolio asmenybę pasireikšti jo skoniui. Tačiau ir jaunimo drabužiai turi būti racionalūs ir universalūs.
Pagrindinis jaunimo drabužių stilius – sportinis. Naudojamos sportininkų drabužių formos ir puošyba, safari ir džinsinis stiliai. Puošniems drabužiams siūlomas romantinis stilius. Jaunų merginų drabužiai nuo suaugusių drabužių skiriasi arogantiškesnėmis formomis, proporcijomis, emocionalesne spalvų gama.Pečiai tiesūs arba laisvai nuleisti. Jie paplatinami įvairaus kirpimo rankovėmis: reglano, ištisinėmis (ir šikšnosparnio), taip pat jaunimo drabužiams tradicinėmis marškinių kirpimo rankovėmis.
Vasariniai ir puošnūs prigludę drabužiai iš trikotažinių medžiagų gali būti ir su įsiūtinėmis rankovėmis. Visų kirpimų rankovių pažastys būna didelės. Rankovės turi būti pakankamai plačios, kad nevaržytų, būtų patogios, ant palaidinukės būtų galima užsivilkti džemperį, megztinį. Daugiasluoksnis komplektas yra labai madingas.
Pastarųjų metų mada vienam drabužiui, ypač jaunų mergaičių, siūlo derinti įvairių spalvų ir struktūrų medžiagas. Drabužiai dažnai padailinami trikotažu. Kai kurios puošnių ir vasarinių drabužių dalys taip pat gali būti ir iš skirtingų medžiagų. Detalės turi būti itin ryškios: kontrastingų faktūrų, spalvų, dydžių, ne tik didelės apimties (didelės dvisluoksnės apykaklės, apykaklės su sintetine vata, klostytinės kišenės, kišenės portfeliai ir pan.), bet ir atverstinės (iš dalies prisiūtos kišenės, įsiūtės ir kt.).
Furnitūros detalės – užtrauktukai, skridinėliai spausteliai — ne tik daro drabužį patogų dėvėti, bet yra ir svarbus jaunimo drabužių apdailos elementas.
Drabužių, pavyzdžiui, suknelių ir sijonų, ilgumas priklauso nuo dėvėtojos amžiaus. Paauglėms siūlomas mini ilgumas, merginų (nuo 18 iki 30 metų) drabužių ilgumas priklauso nuo mados krypties. Mada gana griežtai nurodo, koks jis turi būti tuo metų laiku.
Jeigu stengiamasi paįvairinti asortimentą, tai pavienius drabužius galima dėvėti kaip komplektų dalį ir keisti apdarą, atsižvelgiant į situaciją.
Švarkeliai (žaketai), striukės ir bluzonai siuvami iš margų, lengvų, paltinių, džinsinių ir lietpaltinių medžiagų, velveto. Jie yra sportinio stiliaus su būdingomis detalėmis ir apdaila.
Jaunesniojo amžiaus mergaičių kelnės siuvamos vidutinio platumo, sportinio stiliaus, jų ilgumas gali būti bet koks – nuo kelių iki kulkšnių (kiulotai, bridžiai, golfo, harem kelnės).
Vyresniojo amžiaus mergaičių kelnės būna įvairaus platumo ir glaudumo. Jos gali būti ir labai plačios, ir prigludusios, vienodo platumo arba siaurėjančios į apačią, apačioje užsegamos užtrauktukais, spausteliais, suraukiamos guma.
Paauglėms rekomenduojamos įvairaus platumo ir įvairių formų kelnės — tiesaus, įstrižo kirpimo, klostėtos, kelnės sijonai irt. t., jų ilgumas taip pat įvairus, daugiausia mini.
Vyresniojo amžiaus mergaitėms, be paprastų sijonų, siūlomi drabužiai su įvairiomis detalėmis: įsiūtėmis, didelėmis, stačiakampėmis ir piltuviškomis kišenėmis, atsegamomis detalėmis (apykaklėmis, rankovėmis), sudėtingos konfigūracijos diržais ir kt. Sijonų apdailos detalės gali būti padarytos iš įvairių apdailinių medžiagų (be kitų, ir iš dirbtinės odos, zomšos). Madingas sijono ilgumas – nuo šlaunies vidurio iki blauzdos vidurio.
Puošnios ir vasarinės paauglių suknelės siuvamos kirptos per liemenį, diržu paryškinta liemens linija, plačia trumpa apatine dalimi.
Vyresniojo amžiaus mergaičių puošnios suknelės būna įvairesnės. Joms tinka aptempiančios kūną, pabrėžta liemens linija suknelės. Apdailai drąsiau naudojama asimetrija, volanai, nėriniai. Labai tinka daugiasluoksniai sijonai. Puošnius drabužius galima siūti iš įvairių šilko rūšių ir jų derinių, lengvų vilnonių ir trikotažinių medžiagų, standesnių (išlaikančių formą) ir kiek permatomų medžiagų.
Į apkūnumą linkusios moterys, neatitinkančios mados etalono, dažniausiai ne itin vaikosi mados. Jos įprato prie tradicinio drabužių asortimento, pusiau prigludusio silueto, įsiutimų rankovių, labiau vertina geras medžiagas ir gerą pasiuvimą. Tačiau ir joms reikia atsižvelgti į madą ir padaryti reikalingų, atitinkančių mados kryptį, formos pakeitimų – pasirinkti naują ilgumą, tinkamus atspalvius, šiuolaikinių struktūrų audinius ir medžiagas.
Apkūnios moterys gali pasirinkti bet kokį stilių, tik reikia neprarasti saiko. Visi drabužiai turi laisvai priglusti prie kūno, reikia rinktis įvairius rankovių kirpimus su patogiomis, truputį gilesnėmis pažastimis. Apkūnioms figūroms rekomenduojami tiesus, neplatus, tradicinis pusiau prigludęs (bet kitaip apipavidalintas) siluetai. Kai kurių drabužių, pavyzdžiui, demisezoninio palto ar lietpalčio, siluetas gali būti trapecinis (jis jau daugelį metų yra madingas). Sis siluetas į apačią turi platėti saikingai, daugiausia užpakalyje.Suknelėms galima pasiūlyti kirptinį (per liemens liniją) siluetą su nuolaidžiu liemeniu ir tiesiu sijonu. Žemoms apkūnioms moterims šis siluetas netinka.
Reikia labai atsargiai traktuoti mados rekomendaciją dėl paplatintų pečių. Apkūnių moterų drabužių pečiai turi būti beveik natūralaus platumo, šiek tiek paryškinti. Peteliai labiau tiktų nedideli. Dažnai juos galima pakeisti standžių įdėklu.
Drabužių ilgumas – tradicinis. Ilgesnius drabužius “midi” (iki blauzdos vidurio) gali dėvėti tik moterys su iškila krūtine ir stotingais klubais.
Drabužių apdailos detalės — paprastos, klasikinių formų. Ypač kreipiamas dėmesys į apykaklės formą. Jos gali būti labai įvairios, bet dažniausiai su ilgesniu prie- kakliu. Tinka angliško tipo apykaklės su ilgesniais atvartais, šaliko, pavalkėlių formos ir asimetriškos apykaklės.
Apkūnioms moterims tinka vasarinės suknelės ir palaidinukės su V raidės formos apykaklės iškirptėmis ir švarkeliai be apykaklės, su smailiakampėmis priekinio krašto nuokarpomis (Kardigano stilius).
Liemens linija gali būti paryškinta siauru arba vidutinio siaurumo diržu, kuris paprastai yra 2 cm žemiau liemens linijos.
Apkūnių moterų drabužių forma paprasta, be jokių nereikalingų kirptinių linijų. Kur kas svarbiau tinkamai parinkti spalvą, subtiliai suderinti spalvas. Tinka toniniai deriniai arba klasikiniai kontrastai (juodos arba mėlynos spalvos su balta ir kiti).
Kad apkūnių moterų drabužis būtų dailesnis, geriausia jį išsiuvinėti. Siuvinėjimas ne tik papuošia drabužį, bet ir ne taip krinta į akis apkūnumas, formos, kurių ryškumą norima sumažinti. Iš kitų apdailos detalių labai dažni apvadai, užpeltakiuotiniai antsiuvai, puošybinis peltakys, apdailos detalės iš blizgančių medžiagų ir balto audinio. Šių laikų madai būdingo komplektiškumo neturėtų vengti ir apkūnios moterys. Komplektus pirmiausia sudaro įvairūs tiesios formos sijonai – su užkaitu, klostėmis priekyje arba užpakalio viduryje, asimetriškomis klostėmis, klosčių grupėmis. Atsižvelgiant į figūrą, klostės gali būti įvairiai supeltakiuotos. Jeigu labai ryškūs, platūs klubai, tai, be tiesių, dar siūlomi paplatinti per šonines siūles sijonai.
Griežto ir moteriško stiliaus palaidinukės yra būtinas darbo suknelių, kostiumų, komplektų papildymas. Daug dėmesio skiriama puošnioms palaidinukėms su įvairia apdaila – užmetimais, įsiuvais, siuvinėjimais. Apdaila gali būti asimetriška.
Galima dėvėti komplektus, susidedančius iš suknelės ir trumpo arba ilgesnio švarkelio, liemenės, lengvo be pamušalo neužsegamo palto ar puspalčio. Šiltos suknelės, suknelės paltai, suknelės sarafanai, pasiūtos iš vilnonių, įvairių mišrių audinių, gelumbės, dėvimos su palaidinukėmis arba plonais megztiniais.
Suknelės būna labai įvairių formų. Iš plastiškų vilnonių ir šilkinių audinių ir trikotažinių medžiagų patariama siūti sukneles su neryškiu liemeniu ir tiesiu arba truputį paplatintu, gode kirpimo sijonu. Iš plonų vilnonių, medvilninių, lininių audinių siūtinos tiesios formos suknelės marškiniai, safari stiliaus suknelės. Tokių suknelių rankovės – trumpos, marškinių kirpimo arba ištisinės.
Apkūnioms moterims suknelės be rankovių netinka. Mada joms nedraudžia ir kelnių, bet jos turėtų būti mūvimos tik kaip komplekto dalis ir laisvalaikiu. Kelnės turi būti saikingai laisvos formos, tiesios nuo viršaus iki apačios, su atraitais ir be jų.
Jaunos apkūnios moterys gali labiau atsižvelgti j madą. Jos gali pasirinkti platesnį drabužių asortimentą, įvairių komplektų. Jų stilius – moteriškas romantiškas ir sportinis. Tačiau ir šios moterys turi vengti figūrą paryškinančių formų, labai ryškių ir kontrastingų spalvų komplektų, per dukslių striukių, kombinezonų.
Pastaruoju metu reikalavimai šio amžiaus moterų drabužiams labai pasikeitė. Pensininkės dirba įvairų darbą, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Joms reikia ir šiek tiek oficialesnių kasdienių drabužių, gražesnių drabužių namuose, komplektų poilsiui, taip pat ir aktyviam. Drabužiai poilsiui patys įvairiausi, nes yra pensininkių, mėgstančių slidinėti, grybauti, dirbti darže,.sode. Tam reikia praktiškų, patogių drabužių. Muziejams, parodoms, teatrams lankyti, šeimos šventėms dera puošnios suknelės ir kostiumai. Tačiau pagyvenusių moterų drabužiai turi būti saviti – reikia atsižvelgti į jų kūno laikysenos, ūgio pakitimus, padidėjusią figūros asimetriją. Pagaliau šio amžiaus moterys kitaip vertina spalvas: joms labiau patinka “raminančių” akį švelnių tonų, daugiausia šaltų (melsvokų, šviesiai violetinių) atspalvių, audiniai.
Pagyvenusioms moterims labiau tinka tiesios formos vidutinio didumo, pusiau prigludusio silueto (su tiesia arba paplatinta apačia) saikingų fasoninių variantu drabužiai. Pažastys plačios, patogios, truputį pagilintos. Šventinių ir puošnių suknelių ir suknelių kostiumų pečių liniją siūloma paryškinti nedideliais peteliais. Jie padės paslėpti atsirandančią pečių asimetriją.
Daugiasluoksniai komplektai padeda paslėpti netenkančios grakštumo figūros kontūrus. Gerai tinka laisvas neužsagstytas švarkelis, po kuriuo dėvima suknelė arba palaidinukė, užleista ant sijono viršaus.
Ne itin didelis formos ir sukirpimo pasirinkimas kompensuojamas detalių, fasono elementų originalumu, apdailos detalių, įdurų, žabo, kaklaraiščių, šalikų įvairove. Pagyvenusių moterų skonio ypatybė – potraukis apykaklėms, atraitams, kišenėms, įdurams, originalių formų velkėms, neryškiai, bet gražiai apdailai, siuvinėjimams.